- žosčioti
- žósčioti, -ioja, -iojo intr. 1. šnekučiuotis: Anuodu (vedys su nuotaka) tik užstalė[je] sėdi, kroši akyvai žiūrėdami kits į kitą ir retai žósčiodami tarp savęs JR8. 2. refl. KŽ bartis: Žósčioties yra mesti žodžiais pryšingais J. \ žosčioti; susižosčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.